„Tapyba Akmenimis, arba geologiniai-skulptūriniai objektai“

 „Tapyba Akmenimis, arba geologiniai-skulptūriniai objektai“
Ieva
Ieva Juršėnaitė
Publikuota 2025 m. balandžio 22 d.

Ieva Juršėnaitė

 „Tapyba akmenimis, arba geologiniai-skulptūriniai objektai“

Prieš keletą metų mano kūryboje atsirado naujas domėjimosi laukas – geologija. Pradėjau rinkti akmenis ir juos identifikuoti. Kadangi esu tapytoja, akmenis derinau pagal jų koloritą, remdamasi žiniomis apie jų kilmę ir susiformavimo istoriją.

Mano kuriamos akmens kompozicijos yra minimaliai apdirbtos – daugiausia naudoju natūraliai rastas akmenų formas. Organiniu būdu jungiu ir „auginu“ kompozicijas iš akmenų, mineralų, fosilijų. Dažnai jos įgauna antropomorfiškas formas – primena žmogaus kūno dalį, biustą ar atpažįstamą gamtos objektą, pavyzdžiui, ugnikalnį. Tokiu būdu šiose skulptūrose sluoksniuoju informaciją keliais lygmenimis: pirmiausia – geologiniu, antra – simboliniu, atspindinčiu kolektyvinės sąmonės vaizdinius.

Įsivaizduodama kiekvieno akmens susiformavimo istoriją, kuriu vizualines kompozicijas, grįstas apmąstymais apie pasaulio kilmę ir žmogaus vietą jame. Jose regiu išnykusias jūras ir dykumas, upių suneštas medžiagas, kintančius peizažus, o svarbiausia – nuolatinę transformaciją: ciklus, pavidalų kaitą, nuolatinį virsmą į naują evoliucinį kūną.

Mano kūryboje atsispindi geologinė istorija – nuo seniausių Baltijos regione susiformavusių melsvabakterių fosilijų (stromatolitų) iki Silūro periodo koralų, jūrų lelijų bei ledynmečių atneštų akmenų. Tačiau taip pat juntama ir plika akimi nematoma gyvybės tąsa – galingas, nuolat kintantis gyvybinis mechanizmas, judantis ir plaukiantis laiku.

Nagrinėdama mūsų krašto ir žmogaus atsiradimo istoriją, imu jausti pasaulio sukūrimo didybę – ir kartu savo buvimą šiame procese, bendrystę su gyvąja planeta ir įvairiomis jos rūšimis. Tikiu, kad šis tarpdisciplininis tyrimas – apjungiantis meną, mokslą ir filosofiją – padeda giliau suvokti pasaulio visumą ir žmogaus vietą joje.