„trispalvė"

Gabrielius Mackevičius

Iš pirmo žvilgsnio tai yra ledų porcija. Tirpstantys, šiek tiek absurdiškų spalvų, vizualiai artimi pop meno estetikai, ledai. Bet šios spalvos ne šiaip keistos, jos – šaltos kaip ir pats saldėsis. Ne tik vizualiai, bet ir simboliškai. Trispalvė – tai kūrinys apie neaikivaizdų tautiškumą. Apie tai, ką reiškia būti iš kažkur, bet to nedemonstruoti. Apie tai, kaip kartais meilė savo kilmei tampa ne plakatu, o subtiliu, vidiniu skoniu – tarsi desertas, kurio niekam nebruki, bet skanauji. Žiūrėdamas į šias spalvas, gali nežinoti, kad jų inversija yra Lietuvos vėliavos trispalvė. Tai ne deklaratyvus patriotiškumas, o estetinis žaidimas: kodas tiems, kurie žino, ir netikėtas atradimas tiems, kurie ieško. Tekstilė kūrinyje kuria papildomą sluoksnių jausmą: kaip prisiminimų klodus, kaip taktilinį faktūros švelnumą, tikrumą. Tai darbas, kuris šypsosi iš tolo, bet kviečia prieiti arčiau ir gal tada tu pamatysi tą trispalvę, kurią nešioji savyje.