Šis kūrinys įkvėptas visiems žinomo grybo – voveraitės, kurio pavadinimas įvairiomis kalbomis siejamas su gyvūnais: lietuviškai – voveraitė, lenkiškai – vištelė (kurka), rusiškai – laputė (лисичка). Toks kalbinis daugiasluoksniškumas atkartoja ir kūrinio reljefą bei paties grybo formą: švelnią, plastišką, beveik gyvą. Voveraitė tampa ne tik gamtos ženklu, bet ir atminties impulsu – primenančiu vaikystės pasivaikščiojimus miške, samanų knibinėjimus, džiaugsmą pastebėjus geltoną galvutę tarp žalių kerpių. Kompozicija apgaubta šiltais tonais ir subtilia forma – kviečia stabtelėti, žiūrėti lėtai. Kaip miške. Tik tada voveraitė parodo savo dailią kepurę.
Technika: Reljefas, Mišri technika, Autorinė technika
Medžiagos: Tekstilė, Organinis stiklas, Klijai
Išmatavimai: 130 (aukštis) x 150 (plotis) x 2 (gylis) cm
Žanrai: Gamta, Abstrakcija, Konceptas, Figūrinė kompozicija, Contemporary, Interjeras, Harmonija